Straipsnis pirmą kartą publikuotas LRT, čia rasite ir teksto įskaitymą iš LRT Klasika eterio.

Skaitytojau, kartu su metų laikų kaita bei niekada taip į mūsų kiemus ir neatėjusia gegužės šiluma keičiasi ir internetas bei socialiniai tinklai. Jeigu šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės be mobiliojo telefono ar pastovaus interneto ryšio, tai po penkerių ar dešimties metų mūsų laukia kitas, didysis, ir dar taip lengvai neįsivaizduojamas technologinis posūkis, kuris taps toks įprastas, kaip popierinis kavos puodelis kavinėje ar saugūs atsiskaitymai internetu.

Štai „Meta“ generalinis direktorius Markas Zuckerbergas neseniai vykusiame interviu atskleidė, kad socialiniai tinklai tikrai negali tiesiog likti tokie, kokie yra šiandien, tad naująją technologinę ateitį „Meta“ jau planuoja ir projektuoja. Ir, sakytum, visai gera naujiena: socialinių tinklų ir interneto ateitis – šimtu procentų vartotojų rankose.

Tik gal ne visai taip, kaip mes norėtume. Kaip maisto prekių parduotuvėje tam tikra prasme „atidirbame“ savitarnos kasoje, taip ateityje dirbsime socialinių tinklų kūrėjams, siekdami gauti prieigą prie išsvajotojo ypatingo turinio. Pirmasis socialinių tinklų turinio prieigos apribojimo ir tokenizacijos pavyzdys jau čia – „Instagram“ tinklas pristatė užrakinamus „Reels“ vaizdo įrašus, kuriuos vartotojas gali peržiūrėti tik suvedęs slaptą kodą, gautą iš kūrėjo.

Atrodo smulkmena, bet iš tiesų – tai transformacijos pranašas: platforma ne tik siūlo tau vaizdą, ji siūlo tau sąlygą, žaidimą, interakciją. Nori turinio – įsitrauk. Vartotojas tampa nebe stebėtoju, o aktyviu dalyviu, kviečiamu sureaguoti, pasidalinti, įvesti kodą, pažymėti įraše kitą, o galbūt ir sužaisti nedidelį žaidimą. Kiekvienas veiksmas – bilietas toliau. Turinys tampa apdovanojimu už įsitraukimą.

Šis modelis nėra atsitiktinis. „Fortune Business Insights“ tyrimas atskleidžia, kad šiandienos 30 milijardų dolerių dydžio žaidybinimo rinka iki 2031 m. augs daugiau nei tris kartus, t. y. iki daugiau nei 90 milijardų dolerių. Čia M. Zuckerbergas savo ateities viziją patikslina – visas interakcijas ir žaidimus (vertus 90 milijardų dolerių) visgi gamins ir atliks ne žmonės, o dirbtinio intelekto agentai, kiekvienam vartotojui žadantys nepakartojamą ir unikalią patirtį. Tad netrukus, tarkime, darbo pokalbyje, bendrausite ne su tikru žmogumi, o su dirbtinio intelekto agentu.

Turbūt sakysit, kad tokie stebuklai vyksta tik apdainuotame užsienyje. Išties, pirmasis užrakintas „Reels“ priklausė muzikos atlikėjui „The Weeknd“. Šis pristatė išskirtinę savo naujojo muzikinio filmo „Hurry Up Tomorrow“ ištrauką, kurią vartotojai galėjo pamatyti tik suvedę slaptą kodą. Bet ir Lietuvoje matome tuos pačius pokyčio ženklus. „Kultūros naktis“ vis dažniau tampa nebe pasyviu pasivaikščiojimu po miestą, o aktyvių veiksmų seka: ieškok, rask, įsitrauk, kurk kartu.

Interneto ir nuobodulio kartai tai svarbu. Jie nori ne tik bendrakūrystės, bet ir atradimų. O unikalios ir nepakartojamos patirties pojūtis bei jausmas, kad vartotojas kažką atrado pats, yra ypač svarbūs.

Kitas šio interneto pokyčio sluoksnis – tai, ką interneto pokyčių pranašai vadina tokenizacija. Ne, tai ne kriptovaliutų terminas. Tai nesudėtinga idėja, kad būtent interneto lankytojų dėmesys, laikas ir įsitraukimas tampa pačiais vertingiausiais vienetais. Ne finansiškai, ne akcijų biržoje, bet interneto algoritmų akyse. Kuo daugiau dalyvauji – tuo daugiau galimybių tau atveriama. Tačiau tai kelia klausimą: ar nenutiks taip, kad anksčiau ar vėliau visiškai visas įdomus ar vertingas turinys bus užrakintas? Ar nebus taip, kad kiekviena kultūrinė patirtis taps fragmentuota ir prieinama tik privilegijuotiesiems, įvykdžiusiems žaidimo taisykles?

Kol tinklų naršytojai kviečiami žaisti ir įsitraukti, socialinių tinklų gigantai bando simuliuoti tikrą žmogiškąjį ryšį. M. Zuckerbergas neseniai pareiškė, kad žmonės nori turėti daugiau draugų, nei iš tikrųjų turi, tad jam atrodo logiška vietoje tikrų draugų pasiūlyti DI asistentus, kurie taptų mūsų profesiniais kolegomis, terapeutais ar tiesiog pašnekovais. Bet ar turiu tau, skaitytojau, priminti, kad visgi daugelio dirbtinio intelekto įrankių pagrindinė užduotis yra ne pateikti teisingą atsakymą, o maksimaliai patenkinti vartotoją, palepinti jį, gal truputį pameluoti, kad tik jam įtiktų. Tad ar turinys, kuris tave supranta, tau pataikauja ir niekada nesipriešina, nėra tiesiog atspindys, o ne dialogas?

Tačiau „Fortune Business Insights“ tyrimas tikina priešingai – toks didelis geimifikacijos rinkos augimas numatomas būtent dėl to, kad interneto ir socialinių tinklų gausoje vartotojai pasigenda tikrų, autentiškų, unikalių patirčių. Na, tikrai neminėsiu, kad rinkodarininkams žaidybinimas irgi patogus, nes ne tik kelia į žinomumą investuotą grąžą, bet ir sukuria daugiau galimybių vis kitais būdais vartotoją pritraukti prie savo prekių ženklo.

Tiek kultūros, tiek rinkodaros pasauliui visa tai bus ir iššūkis, ir galimybė. Norėdami pritraukti dėmesio, turėsime kurti unikalias, interaktyvias patirtis, kurios ne tik kvies skrolinti ir stebėti, bet ir aktyviai dalyvauti. Tačiau nebūtinai rožinėmis spalvomis nutapytoje ateityje yra ir privalumų – būtent žaidybinimas sveikatos programų pacientams padeda labiau įsitraukti į savo gydymo procesą, o įmonės sužaidybinimą naudoja darbuotojų apmokymams. Taip ir įdomiau, ir smagiau!

Tad mįslingai žvelgiant į ateitį, aišku viena – socialiniai tinklai ir apskritai internetas nebebus tik gražių nuotraukų ir vaizdų srautas. Veikiau – sužaidybintos struktūros, įsitraukimo labirintai ir slaptažodžių kelionės. Bet man asmeniškai smagiausia būtų, jeigu per labirintą vartotoją vestų ne privilegijas suteikiantys slaptažodžiai, o paprasčiausias žmogiško ryšio siekis: aš atsiversiu iki gelmių, jeigu tu tiesiog manęs klausysiesi.