Straipsnis pirmą kartą publikuotas LRT, čia rasite ir teksto įskaitymą iš LRT Klasika eterio.

Skaitytojau, gyvename keistais laikais. Vos devynioms valandoms JAV valdžiai išjungus visų pamilto „TikTok“ serverius, į internetą trenkė skaitmeninis žaibas – didžioji vartotojų migracija. Kaip paukščiai kerta dykumas, jūras ir kalnus, taip ir socialinių tinklų lankytojai palieka naudojamus socialinius tinklus, tik pajutę išdavystę, cenzūrą ar per stipriai tinklą valdančią ranką.

Kur čia išdavystė? Nevertingo ir naudojant dirbtinį intelektą sukurto turinio skatinimas, be perstojo keičiami algoritmai, nepalanki vartotojų duomenų politika ir manipuliatyvūs valdymo langai. O dabar dar ir atviras technologijų milžinų įsitraukimas į politinius žaidimus?

Per perrinkto prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją fone aiškiai matėme technologijų milžinų vadovus, kurių kiekvienas – su nuosavu skaitmeniniu monopoliu kišenėje. Vieną tokių monopolių D. Trumpas paskutinę sekundę „herojiškai“ (be abejo, stipriai šaržuoju) išgelbėjo – ankstesniu Joe Bideno įsakymu socialinis tinklas „TikTok“ turėjo būti išjungtas ir taip atimtas iš JAV auditorijos.

Čia pat – istorijos posūkis. Vartotojai, įsiutę dėl J. Bideno sprendimo išjungti jų mėgstamiausią laiko praleidimo ir pinigų uždirbimo būdą, internete ėmė protestuoti ir juokauti, kad mieliau perduotų visus savo asmeninius duomenis Kinijos ambasadai, nei grįžtų į atvirai JAV cenzūruojamą „TikTok“.

Būtent iš šio vartotojų sentimento didiesiems tinklams 2024-aisiais ir kilo pirmoji masinė skaitmeninė migracija – dalis JAV vartotojų iš „TikTok“ persikėlė į kinų vaizdo programėlės alternatyvą „RedNote“. Ten juos iškart pasitiko kalbos barjeras, kultūriniai nesusipratimai ir skirtingas humoro jausmas, o likusieji „TikTok“ naudotojai pabėgėlius vadino dezertyrais.

„RedNote“, su nauja vartotojų banga pajutę galimybę, programėlės valdymo langą truputį pakeitė ir išdėstymu priartino prie „TikTok“ valdymo lango, kad naujieji svečiai jaustųsi lyg namuose. Ir vietiniams buvo visai smagu – vieni padėjo naujokams adaptuotis ir įprasti prie kiek kitokio tinklo, o kiti skaitmeninius piligrimus atvirai kritikavo dėl kitokios kultūros ir visaip koneveikė.

Tuo pačiu metu dalis „TikTok“ turinio kūrėjų ir nuomonės formuotojų, artėjant tinklo uždarymui, nusprendė atskleisti visas turinio gamybos paslaptis. Pasirodo, daugybė ekrane dailiai atrodančių ir „stebuklingų“ maisto triukų, šokiruojančių eksperimentų ir virusinių vaizdo įrašų buvo tiesiog falsifikuoti peržiūrų skaičiui didinti. Tavęs, skaitytojau, turbūt nebenustebinsiu: interneto turinys vis dažniau neatitinka realybės. Čia kaip triušis išnyksta magui pamojus lazdele – tikrai nebe tiek smagu, kai žinai triuko paslaptį.

Kai aktyvi socialinių tinklų kontrolė ir įsitraukimas į kasdienį vartotojo gyvenimą tampa vis agresyvesni, vartotojai taip pat nemiega ir ieško alternatyvų. O ten, kur vartotojų paklausa, ten ir pasiūla – Europoje sparčiai gimsta decentralizuoti socialiniai tinklai ir alternatyvios priemonės bendrauti su artimaisiais bei kurti turinį.

Tad, kur dažniausiai vartotojai migruoja? Trumpųjų žinučių tinklas „Mastodon“ – „X“ atitikmuo, nepriklausantis jokiam milžinui. „Ecosia“ – ekologiška „Google“ naršyklės alternatyva, sodinanti medžius už kiekvieną paiešką. „Alugha“ – vokiečių „YouTube“ alternatyva, skatinanti daugiakalbį vaizdo turinį. „Olvid“ – prancūzų „WhatsApp“ ir „Messenger“ atitikmuo, leidžiantis saugiai ir privačiai bendrauti be telefono numerio. „Fleep“ – saugesnė estų „Slack“ versija, skirta profesiniam bendravimui darbo metu. Svarbiausias tokių Europos Sąjungos interneto projektų kriterijus – BDAR, vartotojo teisės, didelis žingsnis toliau nuo politikų rankų bei vertinga patirtis lankytojui.

Bet ar tokios alternatyvos tikrai užtikrina laisvę? Kol technologijų milžinai laviruoja tarp ES vartotojų teisių ir savo ekonominių interesų, vartotojai vis dar lieka įkaitais. Naujausias ir ilgai žadėtas bei lauktas „Apple“ dirbtinio intelekto funkcijos atnaujinimas net nepasiekė ES rinkos – bendrovei „per sudėtinga“ prisitaikyti prie vis griežtėjančių ES reguliavimų.

Interneto vartotojams telieka rinktis: arba priimti nepatogias didžiųjų platformų taisykles, arba migruoti į naujus ir nepatirtus tinklus, kol šie patys su laiku taps senųjų kopijomis. Alternatyvų yra, tačiau ar tikrai šias pasirinkdami atgausime savo skaitmeninę laisvę?

Jei paukščiai migruoja vedami instinktų, mes migruojame iš inercijos kartu su kitais interneto lankytojais. Ir didiesiems socialiniams tinklams alternatyvų tikrai yra, tačiau jos iš vartotojo reikalauja kiek daugiau nei dar vieno „Agree“ spustelėjimo kuriant naują paskyrą – jos reikalauja sąmoningo vartotojo pasirinkimo. O geriausias mums galimas sąmoningas pasirinkimas, skaitytojau, – akimirka, kai pirmą kartą per ilgą laiką telefonas lieka kišenėje, o pasaulis prieš akis – ne su „Instagram“ filtrais ir ne algoritmuotas, o tikras.